Naujienos

Susipažinimas su nauja Vilniaus pataisos namų kolektyvo nare

2021-01-11

Sveiki, esu Marcelė, ir nuo š. m. lapkričio mėnesio dirbu Resocializacijos skyriaus psichologo padėjėja Vilniaus pataisos namuose. Man 23-eji metai, esu kiek mažiau nei prieš metus „iškepta“ psichologijos bakalaurė, o šiuo metu tęsiu teisės psichologijos magistro studijas Vilniaus universitete. Kaip ir mokykloje, kai vieniems labiau patinka biologija, o kitus traukia informatika, studijų metu įdomiausios paskaitos, kuriose dėstytojų klausydavausi ištemptomis ausimis man buvo tos, kuriose nagrinėjome nusikalstamą elgesį, jo kilmę ir būdus, kaip galima padėti žmonėms siekti teigiamų elgesio pokyčių. Nuo tada mano dėmesys ir liko šioje srityje. Į Vilniaus pataisos namus mane atvedė bakalauro metu atlikta praktika šioje įstaigoje – ji padėjo suprasti koks sudėtingas (o iššūkius aš mėgstu) ir svarbus yra resocializacijos procesas, visų mūsų gerovei, o ypač pačių nuteistųjų gyvenimo kokybei (neslėpsiu, kad prie visų šių priežasčių prisidėjo ir praktikos vadovė, kuri spinduliavo užsidegimu savo darbui ir aiškiai parodė koks jis įdomus profesine prasme). Nuo tada man kirbėjo mintis, kad kada nors norėčiau prie šio proceso prisidėti, skatinti ir padėti jį tobulinti, todėl pamačiusi, kad vyksta darbuotojų atranka, nedvejodama tuoj pat užpildžiau paraišką.

Manau, kad studijų ir praktinio darbo kombinacija, mane išugdys kaip itin gerą savo srities specialistę (na, bent jau to labai tikiuosi), kuri galės padėti vystyti resocializaciją mūsų valstybėje. Dirbdama tik kiek daugiau nei mėnesį, jau matau, kiek daug išmokstu iš kolegų, pačios įstaigos bei nuteistųjų ir suimtųjų – visa tai mane labai skatina tobulėti. Matau daug perspektyvos savo darbe, į galvą po truputį lenda idėjos, ką ir kaip norėčiau tobulinti tiek savyje, tiek procese (čia, gal dar vėliau pribręsiu, bet džiaugiuosi, kad idėjų kyla). O kol kas labiausiai tikiuosi, kad pavyks įdėti savo indėlį suteikiant pagalbą nuteistiesiems ir suimtiesiems ir padedant jiems įgauti reikalingų įgūdžių. Džiaugiuosi, kad šis darbas leidžia man suderinti mano profesinius tikslus bei norus su patriotiškumu ir pilietiškumu (už šias vertybes esu dėkinga savo tėvams), nes jį dirbdama galiu prisidėti prie geresnės mūsų valstybės ateities. O iki „didžių darbų“ (gal kada nors) kasdien einu į darbą su nekantrumu ir kasdien išmokstu kažką naujo.

Namuose manęs laukia drobė ir dažai, o sukurtais paveikslais papuošiu ir mūsų su kolege kabinetą (o gal ir ne tik). Savo gyvenimo apskritai neįsivaizduoju be meno ir kultūros – muzikos, kino, teatro, literatūros ir t. t., todėl tapymą dažniausiai lydi mėgstamiausių kūrėjų sukurti įrašai ar meninių filmų peržiūra. Šiais laikais dar gal svarbu paminėti, kad folijos kepurės nenešioju, ne gana to, dar ir balsuoju visuose rinkimuose. Tai tiek apie mane, o daugiau tikėkimės – ateityje...

 

 
 
Informacija atnaujinta 2021 m. sausio 11 d. 13:17
 

Svarbiausia informacija apie COVID-19

Pusiaukelės namai

Ko tikėtis atėjus į pasimatymą?

 

Naujienlaiškis

Įveskite el. pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos