Į pirmąsias Advento mišias Šiaulių tardymo izoliatoriaus koplyčioje susirinkę nuteistieji neteko žado pamatę, kaip jiems įprastą koplyčia pakeitė kalėdinės dekoracijos. Koplyčioje atsirado ne tik subtilus Advento vainikas, kurį su resocializacijos specialistėmis kūrė ūkio aptarnavimo būrio nuteistieji. Bene didžiausia staigmena mišių dalyviams ir jas aukojusiam Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos kunigui Raimondui Šnapščiui buvo itin meniška kalėdinė dekoracija, vaizduojanti jaukų, žaismingą, laimingą, šviesų ir ramų žmonių gyvenimą kalėdiniame miestelyje. Projektą su resocializacijos vyriausiaja specialiste Jorūne Ramoškaite ir specialiste Julija Makauskiene kūrė ir įgyvendino nuteistieji iki gyvos galvos. Kiekviename daugiaaukštės dekoracijos aukšte ramiai teka gyvenimas: bėgiais rieda traukinys, šalia jaukių mažų namelių papuoštos eglutės, nulipdyti sniego seniai, o daili vintažinė karuselė laukia suptis norinčių vaikų. Rogėmis skrieja pasakų miestelio gyventojas, o miniatiūriniai žibintai viską nušviečia jaukia kalėdine šviesa.

Kitame dekoracijos aukšte – bažnyčia, kurios žaliaskarėmis eglėmis apsodintame šventoriuje laksto stirniukas. Vaizdas primena ankstyvą Kalėdų rytą, kai tuoj tuoj atsivers šventovės durys ir žmonės rinksis į ją kalėdinių mišių. Dar aukščiau įkurdintas mažesnis kaimelis: jaukūs nameliai apsnigtais stogais ir juos saugantys sniego seniai mėgaujasi prieškalėdine ramybe ir laukia Kalėdų stebuklo. Įspūdingos dekoracijos viršūnėje – baltiškųjų motyvų saulė tampa bene svarbiausiuoju meninės kompozicijos akcentu. Kartu su Kristaus gimimu grįžtanti saulė, jos šviesa – atgimimas ir naujo gamtos ir žmogaus gyvenimo ciklo pradžia. Dekoracijai jaukumo suteikia pačių nuteistųjų sukurtas kūrinio apšvietimas – mažesnės ir didesnės žvakės, kurioms minimalistiškai stilingus stovus pagamino ūkio aptarnavimo būrio nuteistieji, šviečiantys miniatiūriniai žibintai.

„Neturiu žodžių. Nieko panašaus nesu matęs. Tai – įspūdinga. Parodysiu nuotraukas kolegoms, įdėta tiek darbo, širdies ir rezultatas vertas paties aukščiausio įvertinimo“.- nuteistųjų kūrinį įvertino kunigas R. Šnapščys.

Resocializacijos vyriausioji specialistė J. Ramoškaitė sakė, kad pernai su nuteistaisiais iki gyvos galvos kūrė prakartėlę, kuri sulaukė ne tik koplyčioje besilankančiųjų pagyrimų, bet ir pateko į televizijos ekranus. „Jaučiau pareigą ir atsakomybę ir šiais metais sukurti kažką naujo ir ypatingo. Pasikviečiau į pagalbą resocializacijos specialistę J. Makauskienę bei įstaigos psichologę. Norėjosi, kad tai būtų ne tik prasminga veikla nuteistiesiems iki gyvos galvos, bet tuo pačiu buvo siekis, sustiprinti jų tapatumą, saugumo jausmą. Negalėjome nuleisti pernai itin aukštai iškeltos kartelės ir siekėme vėl nustebinti koplyčios lankytojus“,- apie sumanymo įgyvendinimą pasakojo J. Ramoškaitė. Nuteistieji buvo skatinami į projektą pažvelgti per psichologinį aspektą ir perteikti savo asmeninę patirtį ir turėtas tradicijas, kadangi tradicijos/ritualai daro įtaką mūsų jausmams, savijautai, kuria arba griauna itin svarbų žmogui saugumo jausmą, prisideda prie tapatumo kūrimo.

Kūrybos procesas prasidėjo prieš 2 mėn. „Įdėjom daug bendro darbo kurdami viziją, galvodami detales. Paprašėm pagalbos ir ūkio aptarnavimo būrių nuteistųjų, kad pagamintų metalinį stovą, medinius pagrindus. Visa kita nuteistųjų iki gyvos galvos darbas ir indėlis – koplytėlės, nameliai, žmogeliukai, rogės, medžiai, šviestuvai, tvoros, besmegeniai. Mes su Julija atnešėme trūkstamus akcentus – samanas, smėlį, medžių šakas“,- apie kūrybinę virtuvę kalbėjo vyriausioji specialistė. Kiekviena figūrėlė gaminta itin kruopščiai, tam naudotas modulinas, antrinės žaliavos, sukurtos kiekvieno kalėdinę svajonę primenantis paveikslas. Kūrybos procesas užtruko du mėnesius.

Išskirtinis kūrinys puoš izoliatoriaus koplyčią visą gruodį. Kiekvieną gruodžio ketvirtadienį kalėdinio miestelio žvakių šviesoje bus laikomos šventos mišios.