Naujienos

Kūrybinės nuteistųjų iniciatyvos

Pataisos įstaigose Resocializacijos skyriaus specialistai ne tik įgyvendina socialinei nuteistųjų reabilitacijai skirtas veiklas, bet ir inicijuoja kūrybišką pozityvaus laisvalaikio praleidimą, todėl įstaigose nuolat organizuojami kultūriniai renginiai, skatinamas nuteistųjų kūrybiškumas.
Pravieniškių pataisos namuose kūrybingi nuteistieji buvo pakviesti dalyvauti poezijos konkurse ir kurti eiles.  Dviejų nuteistųjų eilėraščiai konkurse buvo pripažinti gražiausiais, tad dalijamės jų mintimis apie kūrybą.
Eiles apie Lietuvą sukūręs nuteistasis sako, kad tiksliai pasakyti, kada pradėjo kurti, būtų sunku. Pirmuosius  ketureilius sukūrė dar mokydamasis mokykloje, tačiau tikras suvokimas apie eiles atsirado prieš maždaug 9 ar 10 metų. „Pastebėjau, jog pasistengus, šis tas išeina. Dažniausiai eiliuoju apie prisiminimus, išgyvenimus ir svajones. Kadangi esu ganėtinai uždaro būdo, dažnai eilėmis išsakau dalykus, apie kuriuos kalbėti tiesiai ir atvirai būna sunku. Įkvėpimas ateiti gali bet kur ir bet kada. Asmeniškai mane jis aplanko dažniausiai tada, kai jaučiuosi ramus“, - sako nuteistasis.
Jo mintys, nugulančios lape, dažniausiai būna minčių kratinys, kuris veržiasi būti išsakytas. Kitais atvejais, galvoje ieškodamas tinkamų žodžių tam, jog išreikštų konkrečiai pasirinktai progai ar temai skirto eilėraščio idėją. „Mano nuomone, poezija - viena iš saviraiškos priemonių. Jai sunku nustatyti tempą ar mastą. Iš asmeninės patirties žinau, jog įmanoma darbo dienos eigoje parašyti du eilėraščius, jei tik popierius ir rašymo priemonė yra po ranka, o susiklosčius kitokioms aplinkybėms, lygiai taip pat įmanoma du mėnesius neparašyti nei eilutės“, - apie rašymo subtilybes sako nuteistasis. - Eilių rašymas įkalinimo įstaigoje yra labai dviprasmiškas dalykas. Iš vienos pusės, čia būdamas turi visą tam reikiamą laiką, kartais ir daugiau... Iš kitos, aplinkiniai skirtingai į tai reaguoja. Daugelis komentarų būna pajuokiantys, daugiau ar mažiau sarkastiški. Tačiau, aš manau, kad tai įtakoja bandos ir išgyvenimo instinktai. Tai suprasdamas, stengiuosi kuo mažiau leisti aplinkinių  nuomonei paveikti save ir savo asmenybę. Vos vienas kitas protingas pokalbis ar atsiliepimas yra pakankama tam, jog nepamirščiau, koks iš tikrųjų esu ir stengčiausi savasties puoselėjimui ir išsaugojimui. To paties norėčiau palinkėti visiems kuriantiems. Kas tai bebūtų... Man kūryba – tai poezija, kitiems kūryba - piešimas, dainavimas ar šokiai. Nei vienas, nei kitas nėra mažiau vertas už tai, ką daro kiti.“
Nuteistasis, rusų kalba sukūręs eilėraštį „Apie mus“, sako, kad dažniausiai rašo apie tai, kas rūpi, kas yra prie širdies, o nuotaiką ir įkvėpimą jis „augina“. Pradėdamas kurti, pirmiausiai sugalvoja apie ką rašyti, pačią temą, po to – eilėraščio siužetą. Kurdamas šį eilėraštį,  dieną galvojo: kodėl mes čia? Kaip čia patekome? Už ką? Analizuodamas savo ir kitų klaidas, jis sakosi, galvojęs apie tai, ką žmonės praranda, patekę į pataisos  įstaigą. Galų gale aplankiusios mintys apie bausmės pabaigą:  koks bus naujas gyvenimas, kai išeis iš įstaigos ir apie tai, kad nereiktų sugrįžti... Taip gimė jo eilės apie nuteistuosius, esančius įkalinimo įstaigoje.

 

Informacija atnaujinta 2020 m. sausio 24 d. 14:40

Svarbiausia informacija apie COVID-19

Pusiaukelės namai

Ko tikėtis atėjus į pasimatymą?

Naujienlaiškis

Įveskite el. pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos